Seimas pritarė trečiajam Teisingumo ministerijos inicijuotam Baudžiamojo kodekso (BK) pakeitimų paketui ir patvirtino sisteminį baudžiamosios atsakomybės taikymo ir bausmių proporcingumo pokytį. Priimti pakeitimai yra paskutinė – trečioji Teisingumo ministerijos Baudžiamojo kodekso peržiūros dalis.
Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos teigimu, nuosekliai analizuojant baudžiamąjį įstatymą, buvo galima pastebėti ne vieną atvejį, kai baudžiamoji atsakomybė nėra proporcinga padaromų nusikalstamų veikų pavojingumui. Tai ypač akivaizdžiai išryškėjo vertinant Lietuvoje galiojančias bausmes už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.
Įsigaliojus naujajam reglamentavimui, atskirose nusikaltimų kategorijose griežtės minimali laisvės atėmimo bausmės riba. Ši riba griežtės įvykdžius nusikaltimą prieš vaikus, seksualinį, smurtinį ar teroristinį nusikaltimą.
Taip pat mažiausia bausmė už genocidą bus nebe penkeri, o dešimt metų. Aukščiausia bausmė lieka ta pati – iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos bus baudžiama už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis – civilių užpuldinėjimą, žudymą, deportavimą, prievartinį perkėlimą, kankinimą, žaginimą, persekiojimą ir panašiai. Iki šiol apatinė riba buvo penkeri metai.
Be to, už neteisėtą valstybės paslapties atskleidimą, įgijimą, perleidimą, laikymą, jeigu nėra šnipinėjimo požymių, galima bus bausti iki ketverių metų laisvės atėmimu vietoje dabartinių trejų.
Siekiant visapusiško proporcingumo, iš apysunkių nusikaltimų sankcijų šalinama švelniausia bausmė – viešieji darbai. Seimas pritarė, jog tai per švelni bausmė priklausytų apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kartu apysunkių nusikaltimų sankcijos papildomos kitomis alternatyviomis bausmėmis – bauda ar laisvės apribojimu.
Siūloma švelninti laisvės atėmimo bausmės viršutinę ribą už neatsargius sunkius sveikatos sutrikdymus ir neatsargius gyvybės atėmimus, dokumentų ir antspaudų klastojimą, netikros el. priemonės gaminimą ar klastojimą ir kt.
Įvertinus smurtinių ir seksualinių nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą bei sukeliamas pasekmes asmeniui, Teisingumo ministerija siūlė šių nusikaltimų kategorijose sistemiškai atsisakyti piniginės baudos bausmės.
Seimas pritarė, jog tokia piniginė sankcija tinkamai neįgyvendina bausmės tikslų ir yra per švelni bausti už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas.
BK pakeitimus Teisingumo ministerija inicijavo remdamasi Baudžiamojo kodekso normų sistemine analize, bausmių vykdymo sistemos statistiniais duomenimis bei baudžiamosios teisės mokslininkų įžvalgomis.
Šia publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale Miesto naujienos.
