Visus metus direkcijos ekologai vaikštinėja po saugomas teritorijas, kaip pasakytų botanikas, knygos „Lietuvos žaliasis rūbas“ autorius Kęstutis Vilkonis – maklinėja.
Gamtininkai ieško saugomų vertybių, prižiūri vykdomus buveinių tvarkymo darbus, nustatinėja apsaugos tikslus, fiksuoja pažeidimus. Nuolat būnant gamtoje, retkarčiais pasitaiko atrasti kažką įdomaus ir netikėto. Atrasti tai, ko neieškai.
Kurtuvėnų žuvininkystės tvenkiniuose šiemet pavyko pamatyti tris parke naujas paukščių rūšis.
Rugpjūčio 25 d. virš didžiausio Kurtuvėnų regioniniame parke vandens telkinio – Gervėnų tvenkinio skraidė ir gergždžiančiais balsais karkė stambiausios šalyje – plėšriosios žuvėdros.
Daug metų anksčiau jos buvo stebėtos ir Pavėžupio tvenkiniuose (Kelmės r.). Rugsėjo 29 d. nuleistame Saugyklos tvenkinyje matytos net dvi naujos rūšys: dideliame kirų būryje stebėtas balnuotasis kiras, kuris yra vienas iš didžiausių mūsų kirų, gausiau stebimas pajūryje, Kuršių mariose; tvenkinio dugnu bėginėjo nedidelis pro Lietuvą praskrendančių tundros gyventojų – mažųjų bėgikų pulkelis.
Įdomiausi šių metų atradimai Kurtuvėnų regioniniame parke laukė Bulėnų telmologiniame draustinyje. Atrodė, kad „Natura 2000“ teritorija Bulėnų pelkė jau niekuo negali nustebinti. Jos centrinėje dalyje liula didžiausia Kurtuvėnų regioniniame parke pelkė, kurioje saugoma tarpinio tipo pelkių buveinė. Pelkė nekart lankyta botanikų, joje rastos kelios saugomų augalų rūšys, peri gervės.
Šiemet rudeniop buveinė buvo tvarkoma, kertant sumedėjusią augaliją, todėl prieš darbų pradžią buvo apžiūrėta vasarą. Liepos 19-ą, einant į draustinį, matytas iš miško išskrendantis vapsvaėdis – pirmas rūšies stebėjimo atvejis šioje vietoje.
Paukštis keliskart suplojo aukštai iškeltais sparnais – tai būdingas jo teritorinis skrydis, kuris rodo, kad vapsvaėdis kažkur gali perėti.
Kitoj draustinio pusėj, jau už jo ribų, virš pievų – „aukštojo pilotažo“ figūras ore demonstravo Bulėnuose ir anksčiau stebėtas mažasis erelis rėksnys. Abi šių paukščių rūšys – puikūs slapukai, jų lizdai nežinomi, nors ir buvo bandyta ieškoti.
Po savaitės Bulėnų pelkė nustebino dar kartą – joje aptikta gausiausia regioniniame parke dvilapio purvuolio populiacija – apie 300 individų. Įdomiausia, kad iki šiol botanikų ji čia nebuvo rasta.
Augalai augo buvusioje ežero vietoje tarp žemažolės augalijos. Mat pokario metais didžioji Bulėnų ežero dalis buvo nuleista, iškasus griovį, liko tik nedidelė „akis“. Praeityje purvuoliai negalėjo augti vandenyje, matyt buvo įsikūrę buvusio ežero pakraščiuose, o vandenį nuleidus pamažu atkeliavo į susidariusią pelkę.
Šia publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Daugiau sau ir savo miestui aktualių naujienų rasite portale Miesto naujienos.
