Vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič surengė susitikimą su 20-ies Europos Sąjungos ir Šengeno asocijuotų šalių ambasadoriais, kuriame pristatė savo politinę komandą, aptarė Vyriausybės prioritetus vidaus reikalų srityje bei pateikė ministerijos planuojamų įgyvendinti darbų apžvalgą.
Susitikime taip pat aptarti Europos Sąjungos politinės darbotvarkės ir Lenkijos pirmininkavimo prioritetai.
MN 15 | Straipsnio vidus 1 pragrafas | 969×200
„Šis susitikimas yra puiki proga sustiprinti dialogą su tarptautiniais partneriais ir pristatyti mūsų šalies prioritetus ir iššūkius vidaus reikalų srityje. Lietuva ir toliau sieks užtikrinti stabilumą, saugumą ir solidarumą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu, glaudžiai bendradarbiaudama su savo partneriais“, – teigia ministras V. Kondratovič.
Ministras pabrėžė, kad civilinės saugos ir krizių valdymo stiprinimas yra vienas svarbiausių prioritetų dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Jis akcentavo valstybės pasirengimą veikti krizių ir ekstremalių situacijų atvejais.
Taip pat aptartas viešojo saugumo stiprinimas, pabrėžiant teisėsaugos institucijų darbo tobulinimą ir išorės sienos apsaugos stiprinimą, siekiant atsakyti tiek į besitęsiančius, tiek naujus iššūkius.
Migracijos valdymo srityje ministras pažymėjo, kad Lietuva siekia subalansuotos ir pragmatiškos politikos, kuri padėtų spręsti ne tik nacionalinius klausimus, tokius kaip darbo jėgos trūkumas, bet ir ES masto problemas, įskaitant neteisėtą migraciją, migrantų instrumentalizavimą ir prekybą žmonėmis.
Ministras V. Kondratovič išsakė siekį efektyvinti regioninę politiką ir įkurti Regionų ministeriją, kuri turėtų pradėti veikti 2026 metais. Jis taip pat atkreipė dėmesį į valstybės tarnybos bei viešojo administravimo efektyvumo didinimo svarbą.
Pasak ministro, vienas iš horizontalių Lietuvos prioritetų išlieka parama Ukrainai, kuri susiduria su Rusijos agresija. Ministras pažymėjo, kad Vidaus reikalų ministerija toliau ieškos galimybių stiprinti Ukrainos vidaus reikalų sistemos institucijas.
Viceministras Gintaras Aliksandravičius, atsakingas už viešąjį saugumą, akcentavo, kad Lietuva deda visas pastangas stiprindama savo viešojo saugumo sistemą bei civilinę saugą, taip pat išorės sienos apsaugą.
Nors neteisėtos migracijos apimtys mažėja, migracijos instrumentalizacija vis dar kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui, todėl sienos apsaugos priemonės bus nuosekliai tobulinamos, įskaitant stebėjimo sistemų modernizavimą ir naujų technologijų diegimą.
Be to, viceministras G. Aliksandravičius pabrėžė hibridinių grėsmių, tokių kaip propaganda, dezinformacija, provokacijos ir dronų naudojimas, pavojų, bei būtinybę stiprinti bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, įskaitant Interpolą, šių iššūkių sprendimui.
Jis taip pat akcentavo būtinybę integruoti civilinę gynybą į nacionalinę gynybos sistemą, tobulinti gyventojų perspėjimo sistemą, plėsti priedangų tinklą ir ruošti masinio evakavimo planus. Viceministras pristatė siekį stiprinti teisėsaugos institucijas, investuojant į statutinių pareigūnų darbo sąlygas ir kvalifikaciją, vienu svarbiausių darbų įvardijęs Viešojo saugumo kolegijos steigimą.
Viceministrė Alicija Ščerbaitė, atsakinga už migracijos, viešojo administravimo ir valstybės tarnybos politiką, pabrėžė Lietuvos pastangas spręsti migracijos valdymo iššūkius tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu.
Ji akcentavo, kad ypatingas dėmesys bus skiriamas Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimui, kurio nacionalinis įgyvendinimo planas jau patvirtintas. Viceministrė pažymėjo, jog pakto įgyvendinimui reikės didelių administracinių ir finansinių resursų.
A. Ščerbaitė taip pat aptarė augančius darbo migracijos srautus ir pristatė sugriežtintas migracijos kontrolės priemones. Pristatydama viešojo administravimo ir valstybės tarnybos prioritetus, viceministrė įvardino Vietos savivaldos įstatymo ir valstybės tarnybos teisinio reguliavimo peržiūrą, siekiant didinti viešojo sektoriaus patrauklumą, stiprinti kompetencijas ir visuomenės pasitikėjimą.
Viceministras Vaidotas Jakštas, atsakingas už regioninę plėtrą ir ES fondus, ambasadoriams pristatė planus įsteigti naują Regionų ministeriją, kuri veiktų kaip pagrindinė pagalbos savivaldybėms institucija, siekiančioms pritraukti investicijas ir gyventojus.
Ši ministerija taip pat būtų atsakinga už regioninės plėtros koordinavimą, įvairių politikos sričių (būsto, transporto, teritorijų planavimo, kurortų plėtros ir kt.) integravimą bei specifinių politikos sprendimų įgyvendinimą regionuose, susiduriančiuose su ypatingais iššūkiais.
Viceministras pabrėžė būtinybę stiprinti savivaldybių gebėjimus rengti paraiškas ES investicijoms ir didinti finansavimo intensyvumą aukštos pridėtinės vertės projektams. Taip pat jis akcentavo, kad geopolitiniai iššūkiai ypač paveikia pasienio regionus, todėl būtina stiprinti ES sanglaudos politiką ir atspindėti šiuos poreikius būsimoje ES daugiametėje finansinėje perspektyvoje.
